Darbo Partijos programaŠVIETIMAS: VERTYBĖMS UGDYTI IR ATEIČIAI KURTI

Tobulinsime švietimo sistemą, teikdami Švietimo įstatymo pataisas, aiškiai reglamentuodami ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo, neformalaus, profesinio ir universitetinio ugdymo tikslus ir siekius. Sukursime teisines prielaidas, kad švietimas realiai taptų prioritetine valstybės sritimi. Sukursime vertybėmis ir lyderyste paremtą švietimo sistemą, kuri atitiktų atviros pilietinės visuomenės, asmens ir šalies ūkio poreikius bei sudarytų galimybę mokytis ir tobulėti visą gyvenimą. Plėtosime modernią švietimo sistemą, ugdančią demokratišką šalies bendruomenę. Teisinėmis priemonėmis didinsime pedagogų prestižą, jų darbo sąlygų ir socialinių garantijų gerinimą, skatinant jaunimą rinktis pedagogo profesiją. Tikslingai optimizuojant visą švietimo struktūrą, užtikrinsime efektyvų švietimo finansavimą, kuris bus nukreiptas į modernių, šiuolaikiškų įgūdžių įgijimą, motyvuojant visų amžių vaikus, studentus siekti šitų žinių ir jas pritaikyti šiandieniniame realiame gyvenime.

 

Visa švietimo sistema turi būti nukreipta ne tik į ekonomikos kėlimą bet kokia kaina, bet paremta vertybėmis, saugant kultūros ir šeimos tradicijas, gamtos dėsnius.

 

Švietimas turi sukurti ir išplėtoti žiniomis grindžiamą konkurencingą ūkį, užtikrinti žmonių užimtumą, panaikinti socialinę atskirtį ir skurdą. Todėl, gavę pasitikėjimo mandatą, parengsime nacionalinės strategijos gaires, numatančias šalies švietimo raidą kelis dešimtmečius į priekį.

 

– Didinsime visų švietimo lygių mokytojų, dėstytojų ir mokslininkų, švietimo pagalbos specialistų darbo užmokestį. Sieksime, kad 2025 metais visų švietimo lygių mokytojų vidutinis darbo užmokestis siektų ne mažiau 130 procentų, vidutinis – dėstytojų ir mokslininkų – 160 procentų, švietimo pagalbos specialistų – ne mažiau 120 procentų vidutinio darbo užmokesčio;

– sukursime teisines prielaidas švietimo sistemos pokyčiams, kad didesnis dėmesys būtų skiriamas vaikų ankstyvajam ugdymui;

– sieksime, kad tikslingai ir optimaliai būtų panaudotos bei objektyviai kontroliuojamos visos švietimo sektoriui ir jo valdymui skirtos lėšos, kurios kryptingai galėtų būti panaudotos švietimo sektoriaus atstovų atlyginimų, stipendijų didinimui;

– pakeisime švietimo įstaigų vadovų skyrimo tvarką, suteikiant daugiau teisių savivaldybėms.

 

Kursime efektyvų, šiuolaikišką ir kokybišką ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigų mokyklų tinklą:

– sudarysime galimybę kiekvienam vaikui lankyti ankstyvojo ugdymo įstaigą – plėtosime jų infrastruktūrą, sieksime, kad pakaktų kokybiškų vaikų priežiūros ir ugdymo įstaigų regionuose;

– supaprastinsime naujų, siekiančių inovatyviai dirbti ankstyvojo ugdymo įstaigų steigimąsi, skatinsime visos dienos mokyklos modelių įgyvendinimą ir steigimąsi;

– sieksime užtikrinti visiems vaikams vienodą ugdymo kokybę, sumažinsime ugdymo kokybės skirtumus didžiuosiuose miestuose ir regionuose;

– užtikrinsime, kad bendrojo ugdymo mokyklų pertvarkos nelemtų vien tik ekonominiai veiksniai, bet būtų atsižvelgiama į mokyklos teikiamų paslaugų kokybę bei mokyklos reikšmę vietos bendruomenei;

– užtikrinsime švietimo prieinamumą pagal gyvenamąją vietą ir nemokamą pavėžėjimą iki artimiausios ugdymo įstaigos, įskaitant ir specialiųjų poreikių vaikus;

– modernizuosime švietimo sistemą, užtikrindami nuolatinį ankstyvojo ugdymo, bendrojo ugdymo, profesinių mokyklų renovavimą, aprūpinimą šiuolaikinėmis mokymo priemonėmis, didinsime valstybės, savivaldybių investicijas;

– atliksime valstybinių švietimo įstaigų sporto infrastruktūros: salių, aikštelių ir aikštynų monitoringą, įvertinsime jų būklę bei panaudojimo efektyvumą;

– ugdymo programose numatysime ir didinsime lyderystės, verslumo, ekologijos, sveikos gyvensenos ugdymo valandų skaičių;

– vystysime integruotų ugdymo modelių įgyvendinimą į pradinį ir pagrindinį ugdymo turinį;

– didinsime programavimo ir dirbtinio intelekto pagrindų valandų skaičių ugdymo įstaigose, ypač didelį dėmesį skiriant informacijos paieškos gebėjimų formavimui, jos analizei ir apibendrinimui.

 

Ypatingą dėmesį skirsime mokinių užimtumui, jų gebėjimų ugdymui:

– sieksime optimalaus mokinių mokymosi krūvio, racionalaus mokinių skaičiaus klasėse mažinimo. Atsisakysime jungtinių klasių modelio;

– didelį dėmesį skirsime neformaliam ugdymui, plėsdami šių įstaigų tinklą regionuose;

– pradedant ikimokykliniu ankstyvuoju ugdymu, skatinsime mokymąsi ir gebėjimų formavimąsi, paremtą vertybėmis, motyvacijomis ir lyderyste;

– didinsime mokinių susidomėjimą mokslu, ypač gamtos, technologijų, inžinerijos, matematikos ir kūrybiškumo, verslumo, lyderystės ugdymu nuo ankstyvojo amžiaus;

– skatinsime formuoti ir ugdyti tvarią ir ekologišką vaikų gyvenseną, ugdant specialiuosius ir bendruosius gebėjimus;

– sieksime vaikų sveikos gyvensenos įgūdžių formavimo ir aktyvaus judėjimo poreikių skatinimo, didinant kūno kultūros ir neformalaus ugdymo valandų skaičių ugdymo programose;

– didinsime paramą efektyviai ir skaidriai veikiančioms neformalaus ugdymo mokykloms – išsaugosime meno, sporto, muzikos mokyklų tinklą, pasirūpinsime jo plėtra, skatinsime steigti tokių mokyklų filialus atokesnėse vietovėse.

 

Nulinė tolerancija smurtui ir patyčioms mokyklose:

– kovodami su patyčiomis ar smurto plitimu mokyklose, išnaudosime visas įmanomas programas ir iniciatyvas, kontroliuosime jų efektyvumą. Skatinsime prevencinių programų vykdymą ir aktyvų mokinių dalyvavimą juose. Didinsime psichologo ir socialinio pedagogo prieinamumą ugdymo įstaigose ir tarnybose bei jų paslaugų kokybės gerinimą;

– sieksime, kad visų mokyklų teritorijos būtų apšviestos, aptvertos, įrengtos vaizdo kameros.

 

Plėtosime modernią profesinio mokymo sistemą, atitinkančią besimokančio asmens, visuomenės ir šalies rinkos poreikius:

– sudarysime teisines prielaidas šių įstaigų decentralizacijai, siekiant profesinio mokymo patrauklumo jaunimui ir naudingumo regionui (valstybei) bei visuomenei, perduodant šią sritį savivaldybių jurisdikcijai;

– suartinsime bendrąjį ugdymą ir profesinį mokymąsi. Sudarysime sąlygas kiekvienam besimokančiam jaunuoliui dar mokykloje įgyti praktikos pagal pageidaujamą specialybę, kurią galėtų vėliau tobulinti profesinėje mokykloje, o ją baigus siekti aukštesnio mokslo;

– sieksime geresnio profesinio mokymo sistemos finansavimo bei profesiniam mokymui skirto valstybės turto efektyvesnio panaudojimo;

– sudarysime sąlygas profesinių mokyklų auklėtiniams plačiau pasinaudoti įvairiomis programų teikiamomis galimybėmis įgyjant tarptautinės mokymosi patirties;

– suteiksime didesnę reikšmę kolegijoms vykdant regionų plėtros politiką, kad būtų užtikrinama stabili ir kryptinga paslaugų sektoriaus plėtra regionuose, parengti tam regionui reikalingi specialistai ir kuri padėtų subalansuoti šiuo metu esančią vadinamą „dviejų Lietuvų“ – Vilniaus ir visų likusių regionų ekonominės, socialinės ir kitų sričių disproporciją;

– sieksime, kad profesinių mokyklų mokymo turinys atitiktų šiandienos, o ypač ilgalaikės perspektyvos poreikius. Taip pat skatinsime inicijuoti ir suformuoti klasterio tipo profesinių mokyklų ir potencialių regiono darbdavių ryšius, kad stojantys studijuoti, studijuojantys bei baigę studijas jaunuoliai galėtų būti kokybiškai įdarbinti. Skatinsime rajonų vadovybę, akcentuojant rajono poreikius, prisidėti formuojant mokymosi programas profesinėse mokyklose;

– skatinsime ir remsime privataus verslo bendradarbiavimą, didesnį verslo indėlį į profesinį mokymą, kuriant ir tobulinant mokymosi infrastruktūrą, skiriant stipendijas ir kt. Suteiksime mokestines lengvatas verslininkams, investuojantiems į švietimo sistemą.

 

Kursime palankią besimokančių mobilumo tarp profesinio mokymo įstaigų, kolegijų ir universitetų sistemą:

– kurdami vieningą profesinio mokymo sistemą, detaliau analizuosime kolegijų ir profesinio mokymo institucijų tarpusavio veiklos derinimo galimybes. Profesinio mokymo institucijas asocijuosime su kolegijomis, atsižvelgdami į jų profilį ir geografinio išsidėstymo situaciją.

 

Skatinsime mokytis visą gyvenimą:

– mokymosi visą gyvenimą programas įgyvendinsime per formalųjį, neformalųjį ugdymą ir savišvietą, mobilumo didinimą;

– sieksime, kad įvairių lygių švietimas ir mokymas taptų atviresnis ir labiau atitiktų darbo rinkos ir visuomenės poreikius;

– ypatingą dėmesį skirsime švietimo ir mokymo bei darbo rinkos partnerystės kūrimui.

 

Skatinsime pedagogų kvalifikacijos kėlimą, remsime jų naujovių siekius, kūrybiškumą, bendradarbiavimo įgūdžius ir pasiryžimą nuolatos atnaujinti savo žinias:

– siekdami aukštos pedagogo kompetencijos, psichologinio tinkamumo bei motyvacijos, tobulinsime, efektyvinsime pedagogų rengimo sistemą. Sudarysime tinkamas darbo sąlygas mokytojams;

– sukursime efektyvią pedagogų pritraukimo į regionus programą, užtikrinant jų socialines garantijas ir saugumą;

– sieksime objektyvios ir teisingos pedagogų atlyginimų mokėjimo tvarkos. Pedagogų darbo užmokestis turi priklausyti nuo jų išsilavinimo, kvalifikacijos, profesionalumo, darbo kokybės ir darbo stažo;

– gerinsime pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemą, kuri būtų prieinama visiems pedagogams, užtikrintų kvalifikacijos tobulinimo paslaugų teikėjų, paslaugų, būdų ir formų taikymo įvairovę, motyvuotų pedagogus tobulinti kvalifikaciją, derėtų su mokyklų finansavimo nuostatomis ir būtų ekonomiškai pagrįsta;

– efektyvindami veiklą ir taupydami lėšas, optimizuosime įstaigų, veikiančių prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, skaičių. Optimizuosime švietimo kokybę kontroliuojančių institucijų skaičių, kurių funkcijas praplėsime informacinio ir konsultacinio pobūdžio paslaugų teikimu;

– kviesime specialistus iš pažangiausių šalių ruošti Lietuvos pedagogus, ypač tiems įgūdžiams formuoti, kuriems neruošiami pedagogai Lietuvoje – lyderystės, motyvacijos skatinimui, savarankiškumui, sugebėjimui greitai integruotis ir t.t.

 

Didinsime universitetų prestižą ir konkurencingumą, užtikrinsime jų autonomiją, skatinsime būti atviriems naujoms iniciatyvoms:

– sudarydami sąlygas stiprios ir atsakingos akademinės bendruomenės formavimuisi bei skatindami jos dialogą su valstybe bei verslu, gebėjimą naudotis autonomija – užtikrinsime tam reikalingus pokyčius, skatinančius aukštąsias mokyklas augti ir konkuruoti tarptautiniu lygiu;

– skatinsime verslą skirti lėšų aukštosioms mokykloms ar suaugusiųjų tęstiniam švietimui, kurdami senjorų užimtumo centrus, mažindami jų mokesčių naštą.

 

Užtikrinsime aukštojo mokslo prieinamumą. Išlaikysime efektyvų aukštųjų mokyklų tinklą, jų autonomiją, nepažeidžiant regionų interesų:

– tobulinsime „studijų krepšelio“ finansavimo principus. Siekiant užtikrinti Lietuvai reikalingų aukštos kvalifikacijos specialistų poreikį, „studijų krepšelį“ keisime į valstybės užsakymą ir finansavimą pagal programas, atsižvelgiant į ilgalaikius verslo, valstybės ir regionų poreikius; – užtikrindami motyvuotų, gabių abiturientų lygias galimybes studijuoti, diferencijuosime minimalius reikalavimus stojant į valstybės finansuojamas vietas, pagal ilgalaikį aukštos kvalifikacijos specialistų poreikį;

– sukursime objektyvią ir efektyvią aukštųjų mokyklų vertinimo sistemą. Aukštosios mokyklos turi priimti ir atsakomybę už studijų ir specialistų parengimo kokybę, atitinkančią visuomenės ir verslo poreikius;

– sudarysime sąlygas šalies universitetų konkurencingumui Lietuvoje bei užsienyje didinti. Skatinsime kiekvienos aukštosios mokyklos augimą, keitimąsi, ryšių su visuomene bei verslu plėtrą;

– sieksime, kad visų šalies valstybinių aukštųjų mokyklų savivaldos institucijas formuotų pačios aukštosios mokyklos, o Seimas (Vyriausybė), nepažeisdamas aukštųjų mokyklų autonomijos principo, veiklos skaidrumui užtikrinti nustatytų aukštųjų mokyklų kontrolės ir priežiūros funkcijas vykdančių institucijų sudarymo būdus ir tvarką;

– siekdami įgyvendinti Lietuvos, kaip valstybės, strateginius tikslus, atsakingas institucijas įpareigosime atlikti trumpalaikes ir ilgalaikes specialistų poreikio analizes;

– skirsime valstybės biudžeto lėšas tikslinėms studijoms, rengiant būtiną skaičių reikiamų specialistų, be kurių neįmanoma valstybės ūkio plėtra, taip pat specialistus prioritetinėse ūkio srityse. Užtikrinsime socialinę paramą nepasiturintiems, motyvuotiems studentams studijuoti aukštuosiuose mokyklose.

 

Skirsime ypatingą dėmesį studijų kokybei:

– didinsime studijų programų tarptautiškumą, skatinsime diegti jungtines programas, skatinsime studentų, dėstytojų mainus, pertvarkysime studijų kokybės vertinimo sistemą;

– sudarysime sąlygas visiems studentams atlikti praktiką mokslo centruose, įmonėse, įstaigose. Siekdami išlaikyti gabius jaunus specialistus, įgijusius aukštąjį išsilavinimą, suteiksime jiems galimybių įsidarbinti valstybiniame ir privačiame sektoriuose, verslo struktūrose;

– sieksime aukštojo mokslo lankstumo, populiarinant nuotolines studijas ir kitas studijų formas;

– pertvarkysime dėstytojų darbo laiko apskaitą, mažinsime jų darbo krūvius. Didinsime darbo užmokestį mokslo darbuotojams, tyrėjams ir dėstytojams, aukštųjų mokyklų administracijos darbuotojams. Aukštųjų mokyklų rektorių (direktorių), prorektorių ir kitų vadovų atlyginimus susiesime su vidutiniu dėstytojų atlyginimu.

 

Kursime palankią mokslo ir tyrimų aplinką, užtikrinančią Lietuvos prestižą ir patrauklumą užsienio mokslininkams ir tyrėjams:

– sieksime sudominti jaunimą mokslininko profesija. Skatinsime ir remsime jaunuosius mokslininkus bei jų dalyvavimą tarptautiniuose konkursuose;

– vykdysime ilgalaikes investicijas į fundamentaliuosius ir taikomuosius mokslo tyrimus, skatinsime verslo ir mokslo bendradarbiavimą. Sudarysime palankias sąlygas didžiąją dalį taikomųjų tyrimų finansuoti užsakovų lėšomis, tokiu būdu perskirstant daugiau valstybės lėšų fundamentaliajam mokslui. Tam efektyviau panaudosime ES struktūrinių fondų lėšas;

– informuosime visuomenę apie šalies mokslo pasiekimus, naujoves, sieksime sudominti visuomenę mokslu bei technologijomis. Propaguosime inovacijų svarbą šalies ūkiui ir visuomenės raidai.

 

Siekdami, kad mokslininkai nenutoltų nuo šaliai aktualių problemų sprendimo ir jų darbo rezultatai tarnautų Lietuvos pažangai:

– pertvarkysime šalies mokslininkų vertinimo sistemą. Atsižvelgdami į šalies poreikius ir įvertinę atskirų ūkio šakų specifiką, numatysime skirtingus kvalifikacinius reikalavimus skirtingų sričių mokslininkams ir juos skatinsime dirbti sprendžiant valstybei aktualias problemas.

 

Efektyvinsime mokslo, studijų bei technologijų slėnių veiklą ir plėtrą:

– kursime Lietuvoje tarptautinio lygio mokslo, studijų ir žinių ekonomikos branduolius, spartinsime žinių visuomenės kūrimą ir stiprinsime ilgalaikius Lietuvos ūkio konkurencingumo pagrindus;

– didinsime Mokslo ir technologijų parkų (MTP) vaidmenį, kuriant ir pabrėžiant miesto bei regiono įvaizdį ir savitumą. Po MTP stogu bendram darbui bursime progresyvaus mąstymo ir inovacinių idėjų turinčius mokslininkus, studentus, diplomantus, verslininkus bei jų įmones, sieksime skatinti mokslo, pramonės ir kitų ūkio šakų bendradarbiavimą bei aukštųjų technologijų sektorių plėtrą;

– sieksime, kad nacionalinės mokslininkų organizacijos ir draugijos aktyviai dalyvautų formuojant ir įgyvendinant mokslo ir studijų politiką;

– peržiūrėsime Lietuvos mokslo tarybos sudarymo principus, kad būtų atstovaujama kiekviena mokslo sritis;

– skatinsime verslą skirti lėšų aukštosioms mokykloms ar suaugusiųjų tęstiniam švietimui, mažindami jų mokesčių naštą.