fbpx
 

Darbo Partijos programaEKONOMIKA: LIETUVIAI NEBEBUS PIGŪS DARBININKAI

10 birželio, 20200

Didžiausi ekonominiai iššūkiai Lietuvoje – lėtėjantis ekonominis augimas, aukštas ilgalaikis nedarbas, didelis šešėlis ir darbuotojų trūkumas. Lietuva vis dar stipriai atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio investicijų pritraukimo srityje. Lietuvos įmonės nelinkusios modernizuoti savo verslo ir tik vidutiniškai 68 procentai investuoja į modernizavimą, kai Europos Sąjungos vidurkis yra 85 procentai. Vadinasi, investicijos į produktyvumą, našumą, aukštesnes technologijas didėja ne taip sparčiai, kaip kitose šalyse, o tai gilina atsilikimą, ekonominio efektyvumo mažėjimą ir ekonomikos lėtėjimą.

 

Tokia pati situacija yra su eksportu. Daugiau nei 80 procentų Lietuvos darbuotojų dirba žemos pridėtinės vertės pramonės sektoriuose, todėl virš 60 procentų eksporto sudaro žemos pridėtinės vertės produkcija. Taip pat žemos pridėtinės vertės gamyba yra mažiau imli inovacijoms ir technologijoms. Tai sukuria tam tikrą užburtą mažos pridėtinės vertės sukūrimo ratą ekonomikoje.

 

Kadangi Lietuva neturi didelių gamtinių išteklių, iš kurių žaliavų ar produktų eksporto galėtų kurti didelę ekonominę pridėtinę vertę, turime orientuotis į žmogaus kuriamų vidutinės ir aukštos pridėtinės vertės produktų gamybos skatinimą ir eksportą, taip pat skatinti Lietuvoje veikiančias įmones reinvestuoti pelną į modernizaciją, inovacijų diegimą.

 

Sritys, kuriose galime pasiekti gerų rezultatų, yra lengvoji ir maisto pramonė, biotechnologijos informacinės technologijos, logistika, žemės ūkis, energetika. Todėl turime susikoncentruoti į kelias pramonės sritis, pripažinti jas strateginėmis, kurias ypač skatinsime, kursime gerą investicinę aplinką, sudarysime sąlygas mokslo ir verslo bendradarbiavimui rengiant darbuotojus, kuriant technologijas, reikalingą infrastruktūrą.

 

Smulkaus ir vidutinio verslo įmonės susiduria su tokiomis problemomis: darbuotojų trūkumas, didelė administracinė bei mokestinė našta, menkesnės kreditavimo galimybės, – tai labai trukdo pritraukti privačias investicijas. Šiuos klausimus spręsime pasitelkę finansinius mokestinius instrumentus, kuriuos pristatėme aukščiau.

 

Visomis valstybės išgalėmis skatinsime ekonomikos augimą, saugosime ir kursime naujas darbo vietas. Išlaikysime tolygų šalies vystymąsi, skatinsime investicijas į gamybą regionuose. Daug dėmesio skirsime žmogaus vystomoms veikloms – vidutinės ir aukštos pridėtinės vertės produktų kūrimui, viduriniosios klasės stiprinimui. Ypatingą dėmesį skirsime ne tik darbo vietų išsaugojimui, bet ir naujų kūrimui, darbuotojų pritraukimui, paskutiniais kadencijos metais baigsime spręsti ilgalaikio nedarbo problemą:

– skatinsime gyventojų verslumą, ypač smulkų ir vidutinį, šeimos verslą, formuodami palankią aplinką ir mokesčių politiką, pritaikysime geriausią Europos šalių praktiką;

– pasieksime, kad mokesčių sistema taptų aiški ir suprantama žmonėms, norintiems pradėti ar jau užsiimantiems verslu – dėmesys informavimui ir konsultavimui;

– stiprinsime pasitikėjimą valstybe, spręsime nelegalaus darbo problemas, informuodami darbuotojus apie realias pasekmės ir esamas galimybes;

– mažindami verslą kontroliuojančių įstaigų skaičių, dalį jų funkcijų apjungiant, nukreipiant jų tikslus į informavimą ir konsultavimą, o ne baudimą, kursime verslui draugišką aplinką;

– atsižvelgdami į pasaulio ekonomikos tendencijas, Europos Sąjungos kontekstą ir BREXIT, nuolat informuosime išvykusius Lietuvos Respublikos piliečius apie galimybes kurti ir įsikurti Lietuvoje, šiam tikslui stiprinsime „Renkuosi Lietuvą“.

 

Skatinsime gamybos ir naujų darbo vietų kūrimą šalies regionuose, privačių investicijų pritraukimą, realiai įgyvendinsime regioninę politiką, sujungdami susijusias institucijas bendrai veiklai:

– panaudosime ES struktūrinius fondus ir pritrauksime privačias investicijas;

– nustatysime kiekvieno regiono prioritetines verslo sritis ir tam skirsime visokeriopą pagalbą: suformuosime aiškų valstybės užsakymą aukštos kvalifikacijos specialistų ir profesinio rengimo srityje, skirsime tikslinį finansavimą tų sričių mokslo ir verslo bendradarbiavimui bei kt.;

– sudarydami palankų investicinį klimatą vietos verslininkams panaudosime ir mokesčių politikos priemones;

– įgyvendinsime aiškią investicijų skatinimo bei efektyvaus jų panaudojimo sistemą, kurioje būtų taikomos mokesčių lengvatos (pvz., nekilnojamojo turto ir žemės), valstybės ar savivaldybių garantijos, investicinių kaštų kompensavimas, atsižvelgiant į regiono prioritetus ir gamybos įmonių vystymą bei aukštųjų technologijų diegimą, taip pat startuolių programas;

– sukursime talentų grįžimo į regionus programą, palankią aplinką įsikurti (pirmojo būsto programa, gera ugdymo ir laisvalaikio, sporto infrastruktūra, vaikų užimtumą kt.);

– gerinsime susisiekimą tarp miestų, ypač su regionų centru, greičiau vystant aplinkkelius, atnaujinant transporto parkus ir skatinant savivaldybių bendradarbiavimą, organizuojant pavėžėjimą kvalifikuotiems darbuotojams ir kt.;

– daug dėmesio skirsime LEZ vystymui bei plėtrai, infrastruktūros kūrimui tiek viduje, tiek aplink, pavyzdžiui, gerinant susisiekimą;

– efektyvinsime ir trumpinsime statybų, poveikio aplinkai, teritorijų planavimo procedūras;

– užtikrinsime skaidrų, darnų ir aiškų infrastruktūros plėtros procesą šalia naujų statybos objektų taip, kad vietos bendruomenė gautų didžiausią naudą ir patirtų mažiausią žalą, priimsime reikalingą infrastruktūros plėtros įstatymą.

 

Didinsime Lietuvos ūkio konkurencingumą:

– skatinsime inovacijų ir aukšto lygio technologijų diegimą, efektyviau panaudojant eksperimentinės gamybos bazes mokslo ir verslo idėjų įgyvendinimui;

– skatinsime eksportą, ypač į naujas rinkas, sudarysime sąlygas įmonėms gauti visą įmanomą valstybės pagalbą ir palaikymą, įskaitant ir diplomatines priemones;

– Lietuvos įmonėms, užsiimančioms gamyba ir konkuruojančioms vidaus rinkoje su importu, formuosime tokias sąlygas ir tokią apmokestinimo sistemą, kuri leistų sumažinti gamybos savikainą ir suteiktų galimybę lengviau konkuruoti vidaus rinkoje;

– siekiant pagerinti Lietuvos gamybos įmonių konkurencingumą vietinėse ir tarptautinėse rinkose, panaikinsime joms gamybos įmonių koncentracijos ribojimą, kooperavimąsi;

– pagal demokratinių išsivysčiusių Vakarų Europos šalių pavyzdį skatinsime mažmeninės prekybos įmonių konkurencingumą, taip, kad miestuose ir miesteliuose atsirastų vietos šeimoms atidaryti mažo ploto mažmeninės prekybos taškus-salonus, gražiai įrengtus, puošiančius miesto gatves, senamiesčius ir teikiančius individualų savininkų aptarnavimą. Taikysime skirtingus mokesčio dydžius pagal prekybinį plotą po vienu stogu;

– nustatysime, kad visos valstybei priklausančios įmonės dirbtų rinkos sąlygomis, nedevalvuojant rinkos. Valstybinės monopolinės įmonės turi dirbti su ne mažesniu nei 10 procentų pelnu;

– nustatysime aiškų ir skaidrų įvairių komercinių objektų finansavimą valstybės lėšomis;

– reguliuosime natūralių monopolijų viršpelnius.

 

Sukursime konkurencingą, draugišką aplinkai ir didelę pridėtinę vertę kuriančią transporto sistemą efektyviai išnaudodami Lietuvos, kaip tranzitinės valstybės, potencialą:

– laiku (iki 2026 m.) įgyvendinsime strateginę reikšmę Lietuvai turintį projektą „Rail Baltica“ su europinės vėžės jungtimi iki Vilniaus. Nedelsiant imsimės likviduoti atsilikimą įgyvendinant „Rail Baltica“ projektą;

– didinsime krovinių ir keleivių pervežimo Lietuvos geležinkeliais apimtis ir integraciją į Vakarų Europos vežimo rinką. Per 4 metus krovinių pervežimo geležinkeliais metinės apimtys išaugs nuo dabartinių 56,8 mln. tonų iki 75 mln. tonų, keleivių skaičius – nuo dabartinių 5,2 mln. iki 8 mln.;

– iki 2022 metų pabaigos baigsime geležinkelio linijos Kena-Klaipėda elektrifikavimą. Dabar naudojamus šilumvežius pakeitus elektrovežiais ženkliai sumažės krovinių vežimo sąnaudos bei tarša, didės Lietuvos geležinkelių, o kartu ir Klaipėdos uosto konkurencingumas. Atnaujinta infrastruktūra sudarys sąlygas greitam ir ekologiškam krovinių gabenimui.

 

Gerinsime keleivių vežimo paslaugų kokybę:

– skatinsime keleivius naudotis geležinkelio transportu plėsdami keleivinių traukinių maršrutų geografiją ir didindami intensyvumą. Atnaujinsime keleivinių traukinių parką, atliepdami keleivių poreikius, trumpinsime kelionės laiką;

– įgyvendinsime vieningo bilieto koncepciją visoms transporto rūšims. Užtikrinsime geležinkelio transporto grafikų suderinamumą su kitomis transporto rūšimis.

 

Didelį dėmesį skirsime kelių infrastruktūros projektų įgyvendinimui:

užbaigsime „Via Baltica“ projekto įgyvendinimą. „Via Baltica“ taps labai svarbia Lietuvos transporto arterija šiaurės–pietų kryptimi, sujungsiančia Šiaurės Europos šalis su Pietvakarių Europa;

– siekiant mažinti regionų atskirtį, kasmet bus išasfaltuojama ne mažiau kaip 1200 km žvyrkelių;

– pritrauksime privatų kapitalą investicijoms į kelių tiesimą, įgyvendindami viešosios ir privačios partnerystės (PPP) projektus;

– ypatingą dėmesį skirsime kelių tiesimo kontrolės stiprinimui, tobulinsime regioninių kelių priežiūros įmonių valdymą.

 

Sukursime vieningą nacionalinę viešojo transporto sistemą:

– šiuo tikslu parengsime keleivių poreikius tenkinančią valstybės programą, numatant konkrečias priemones ir finansavimo šaltinius;

– pasinaudodami Europos šalių patirtimi įdiegsime integralią viešojo transporto elektroninio bilieto sistemą, leidžiančią turint vieną bilietą naudotis skirtingų rūšių viešuoju transportu, įskaitant autobusus ir geležinkelį;

– inicijuosime nacionalinio eismo valdymo centro steigimą, kurio dėka galėsime valdyti transporto priemonių srautus ir užtikrinti efektyvų kelių infrastruktūros panaudojimą.

 

Prioritetą teiksime ekologiško transporto plėtrai:

– skatinsime aplinkos neteršiančių viešojo transporto priemonių naudojimą miestuose;

– valstybinio bei viešojo sektoriaus automobiliai palaipsniui bus keičiami elektra varomu transportu;

– finansinėmis priemonėmis skatinsime elektromobilių įsigijimą ir naudojimą;

– plėsime elektromobilių viešųjų greitojo įkrovimo stotelių tinklą;

– didelį dėmesį skirsime dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūros plėtrai.

 

Jūrų uostai, vandens transportas:

– Klaipėdos uostui siekiant išlaikyti lyderio pozicijas Baltijos jūros regione, didelį dėmesį skirsime uosto teritorijos plėtrai ir esamos uosto akvatorijos gilinimui;

– skatinsime naujų keleivinės ir krovininės laivybos linijų atėjimą į uostą;

– taikysime lanksčią uosto rinkliavų sistemą, kiek įmanoma supaprastinsime muitinės procedūras, didinsime uosto privažiuojamųjų geležinkelio kelių pralaidumą;

– pagal poreikius maksimaliai plėsime oro uostų infrastruktūras, kad būtų patrauklu užsienio investuotojams, verslui ir turistams.

 

Remsime darnią regioninio turizmo paslaugų ir infrastruktūros plėtrą:

– sudarysime sąlygas turizmo plėtrai. Išsaugodami kultūros paveldo objektus ir, pritaikydami juos turizmui, užtikrinsime turizmo projektų tęstinumą, formuosime naujus turistinės traukos židinius;

– mažinsime kaimo turizmo paslaugų sezoniškumą;

– skatinsime ekoturizmą ir agroturizmą;

– užtikrindami turizmo paslaugų prieinamumą visiems visuomenės sluoksniams, skatinsime turizmo įmones dalyvauti socialinio turizmo veikloje.

 

Sieksime skaidrumo ir atsakomybės viešųjų pirkimų procesuose:

– sieksime, kad viešieji pirkimai būtų visiškai skaidrūs – didinsime viešųjų pirkimų aiškumą ir kontrolę, įpareigosime Viešųjų pirkimų tarnybą vykdyti viešųjų pirkimų monitoringą ir griežtai bausti sistemingus pažeidėjus, neleidžiant jiems penkerius metus dalyvauti viešuosiuose pirkimuose tiesiogiai ar per susijusius asmenis;

– sukursime aiškią, vieningą viešųjų pirkimų sistemą su aiškiais prioritetais, kartu trumpinsime viešųjų pirkimų terminus ir procedūras, mažinsime perteklinį teisinį reguliavimą;

– supaprastinsime ir pagreitinsime viešųjų pirkimų procedūras, labiau kontroliuosime mažos vertės pirkimus ir supaprastintų pirkimų reglamentavimą;

– sieksime, kad viešieji pirkimai būtų orientuoti į kokybiškos prekės, paslaugos, darbų įsigijimą, o ne procesą, todėl tais pačiais principais vadovausimės ir didelės strateginės svarbos projektuose. Nenormalu, kai viešieji pirkimai neįvykdomi metai iš metų dėl procedūrų netobulumo, ypač strateginės svarbos projektuose;

– teisės aktais įteisinsime, kad viešųjų pirkimų organizatoriai, nesugebantys jų organizuoti be procedūrinių pažeidimų, būtų diskvalifikuoti ir 5-10 metų jiems būtų neleista organizuoti viešųjų pirkimų konkursų;

– teisės aktais įteisinsime, kad grubius viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimus nagrinėjančių teismų sprendimo priėmimo terminas būtų ne ilgesnis kaip vienas mėnuo;

– sumažinsime pirkimą organizuojančių organizacijų skaičių, jas specializuojant ir tokiu būdu didinant viešųjų pirkimų efektyvumą, dėl to mažėtų perkamų prekių ir paslaugų kainos bei gerėtų kokybė;

– sieksime, kad visi valstybės lėšų reikalaujantys konkursai būtų skaidrūs, prieinami ir vieši;

– sieksime, kad daugiau viešųjų pirkimų būtų vykdoma iš smulkių ir mažų įmonių, socialinio verslo, nevyriausybinių organizacijų. Taip pat skatinsime Lietuvoje pagamintos produkcijos įsigijimą.

admin

Komentuoti

Jūsų el. paštas nebus skelbiamas. Būtini langeliai pažymėti *

http://www.jukna.lt/wp-content/uploads/2020/06/Vigilijus-Jukna-logo-footer.001.jpg
Sumokėta iš Vigilijaus Juknos asmeninių lėšų
Kaip galite padėti